Themelet teorike tė korrektėsisė politike
Mr.Ali Hertica Ėshtė e qartė se supozimet nė lidhje me ndikimin e aspekteve gjuhėsore tė korrektėsisė politike
Nė marrėdhėniet nė mes tė grupeve bazuar nė supozimin se ekziston njė lidhje midis gjuhės nga njėra anė dhe tė menduarit si dhe sjelljen e njerėzve nė anėn tjetėr.
Mbi unikalitetin e kėsaj marrėdhėnie, megjithatė, nuk ka konsensus nė literaturė. Montgomery (1995: 224) dallon kėtu dy vizione: universale dhe relative. Mbėshtetėsit e vizionit universaliste supozon se gjuha nuk ka efekt nė mendjen. Tė gjithė ata njerėz janė njė sistem i pėrgjithshėm i koncepteve themelore tė cilat e bėjnė atė sistem konceptuale mė tė pėrpunuar tė tė menduarit mund tė ndėrtojnė. Pasojė e kėtij argumenti ėshtė se tė gjitha gjuhėt rreth njerėzve pėrfaqėsojnė botėn nė mėnyra shumė tė ngjashme. Kėshtu, tė gjitha gjuhėt nė konceptet pėr tė treguar pėr shembull. Lartėsia, kohė dhe distancė gjuha nė kėtė pikėpamje shihet vetėm si instrument me tė cilat kėto sisteme konceptuale, tė pavarura e gjuhės ekzistojnė,dhe janė tė shprehura. Qė tė gjitha sistemet e konceptuale nė botė kanė njė bazė tė pėrbashkėt, tė gjitha gjuhėt janė tė ngjashme me njėra-tjetren. Sipas kėsaj pikėpamje, ėshtė pikėrisht mendja e njeriut qė ndikon nė gjuhėn qė ai e ka pėrdorur, dhe jo anasjelltas. Deklaratat politikisht jo korrekte janė nė vend tė shprehjes sė ideve negative qė tashmė ekzistojnė nė shoqėri pėr grupet tė cilat lidhen pasqyrat.
Kontrasti, mbėshtetėsit tė vizionit relativist janė tė bazuara nė supozimin se, edhe pse ėshtė e vėshtirė pėr gjuhė tė veēantė dhe gjuhėn e mendimit pėr mendimin e njeriut qė pėrcakton. Kjo do tė pėrfshijė me deklaratėn se ėshtė e vėshtirė tė mendojnė pėr njė objekt ose fenomen tė cilin nuk ka tog emėr ose fjalė. Pėr shembull, se fjala pėr "shtėpi" nė kultura tė ndryshme ngjallė shoqata tė ndryshme, tė japė lidhjen e pazgjidhshme midis gjuhės, kulturės dhe tė tė menduarit nė mėnyrė tė qartė dhe shtrohet pyetja a ėshtė kjo cilėsi nė Kosovė. Fjala "Shtėpia", me fjalė tė tjera, pėrcakton jo vetėm se, por edhe se si njerėzit nė 'shtėpi' duhet tė tėmenduarit: formėn, dekor, paraqitjen dhe funksionet.
Arsyetimi i pėrshkruar mė sipėr ėshtė nė pėrputhje me hipotezėn shumė tė cituar tė Sapir-Whorf. Kjo hipotezė thotė se gjuha nuk ėshtė thjeshtė njė mjet me tė cilin pėrceptimet, ndjenjat dhe idetė e njerėzve pėr tė shprehur, por edhe mėnyrėn si njerėzit tė mendojnė dhe bota rreth tij pėrcepton ndikime tė rėndėsishme. Ajo qė njerėzit tė shohin, atė qė ata mendojnė dhe mėnyra qė ata tė marrin vendime , me fjalė tė tjera, tė lidhura ngushtė me gjuhėn e tyre. Pėr mė tepėr, mbėshtetėsit e vizionit relativisht te mendimit se ekzistojnė koncepte me hirin e fjalėve dhe gjuhėve qė ndryshojnė nė lidhje me fjalorin dhe gramatikėn e tyre siē po ndryshojnė edhe nė Kosovė. Disa gjuhė nuk kanė gramatikė siē e dimė, ose kemi vetėm njė fjalė pėr tė pėrshkruar, ndėrsa tė tjerat tė marrin kohė pėr tė njohur dhe tė formuar njė objekt me fjalė tė shumta mund tė tregojnė,njė objekt tė veēantė . Ajo mund tė jetė e ndryshme nė kėtė vizion qė kėto dallime gjuhėsore me tė vėrtetė tė ushtrojė njė ndikim tė madh nė tė menduarit e atė pėrdoruesve tė gjuhės.
Marrėdhėniet nė mes tė gjuhės me mendimin. Megjithatė, nė mėnyrė relative, si tė dy mbėshtetėsve dhe kundėrshtarėve tė korrektėsisė politike e kuptojnė rėndėsinė e kėsaj marrėdhėnie. Pėrkrahėsit besojnė se pėrdorimi i duhur i gjuhės nė lidhje me njė grup tė veēantė pa dyshim do tė ēojė nė njė ndryshim nė mėnyrėn se grupi ėshtė pėrceptuar. Kjo teori nėnkupton se njė person nė lidhje tė tij me grupet e pakicave sjellje politikisht korrekte, do tė jetė pėr tė hequr , stereotipeve qė ekzistojnė nė shoqėrinė nė lidhje me kėto grupe. Prirur pėr shembull, kur njė drejtues ėshtė njė grua nuk ėshtė mė e apelit pėr "vajzė", ėshtė sipas autorit tė shėnuara mė lartė tė supozojmė se pas disa kohe .Gjuha ka, fjalė tė tjera, nė impaktin pozitiv afatgjatė nė reduktimin e pabarazisė sociale qė ekziston nė shoqėri.
Edhe kundėrshtarėt e korrektėsisė politike shihet nė marrėdhėniet nė mes tė gjuhės dhe mendimit dhe ndikimit tė saj nė sjellje. Ato janė, sipas korrektėsisė politike, jo vetėm pėr shkak se janė (1) pėrdorimi i termave politikisht korrekte si duke parė njė dėnim social dhe politik dhe shkelje tė lirive tė tyre individuale, por edhe pėr shkak se studijusit kanė frikė se njė ndryshim i gjuhės pėrfundimisht do tė ēojė nė njė ndryshim tė marrėdhėnieve ekzistuese tė pushtetit nė shoqėri. Ata janė kundėr si tė thuash, kundėr dorėzimit tė pushtetit.
Tė tjerėt nuk i njef marrėdhėniet midis gjuhės dhe qėndrimin dhe kjo nuk e ndryshon faktet se shumica e tyre urrejnė kėtė lloj sfide tezės nė raste, duke ndryshuar gjuhėn ėshtė e pashpresė pėr shkak se fjalė tė reja nė fund tė merrni ndrojtur nga kuptimet e vjetra, dhe ju e gjeni veten gjithmonė duke pasur tė shpikė fjalė tė reja. "
Gjithashtu, marrėdhėnie tė veēantė midis gjuhės dhe qėndrimit nuk gjejnė zellin me tė cilin dėshirojmė tė pastrojmė kushtet qė gjuha e papranueshme ndonjėherė del qesharake, "sepse jep pėrshtypjenė se ju mund tė ndryshoni marrėdhėniet shoqėrore ndryshim "gjuha. Megjithatė gjuha nuk ėshtė vetėm shprehje e marrėdhėnieve shoqėrore, por nga ana tjetėr ėshtė edhe njė kusht social qė mund tė ndikojė.
comments powered by Disqus