Maqedonia nė kurthin e njė konflikti tė ri
Dr. Enver Bytyēi Drejtor Ekzekutiv i Institutit tė Europės Juglindore

Zakonisht konfliktet e pėrgatitura ndodhin nė fillim tė pranverės. Madje qė nė dalje tė dimrit aktorėt nė konflikt fillojnė e paralajmėrojnė se pranvera nė vijim nuk do tė jetė e qetė e as e paqtė. Kėshtu ndodhi me shqiptarėt e Maqedonisė nė funddimirin dhe pranverėn e vitit 2001. “Me daljen e gjethit” u ngiz konflikti I atėhershėm midis shqiptarėv dhe shtetit maqedonas pėr tė ardhur te Marrėveshja e Ohrit e gushtit tė atij viti. Duhej tė vinte muaji mars i vitit 1999 qė NATO tė sulmonte caqet ushtarake e policore tė Serbisė pėr ēlirimin e Kosovės. Nė pėrgjithėsi konfliktet kanė pėrfunduar para stinės sė dimrit, me qėllim evitimin e viktimave pėr shkaqe natyrore.
Ndėkaq kėto ditė shohim se Maqedonia po i afrohet njė konflikti tė ri, por tė paralajmėruar disa muaj me vonesė. Ajo qė ndodhi mė 4 korrik e qė po ndodh kėto ditė nė Shkup ishte parashikuar tė ndodhte mė parė, por mesa duket nuk ishte pėrgatitur pėr fillimvitin, pasiqė nė fillimviti regjizori dhe skenaristi i kėtij konflikti ishtei i zėnė me njė konflikt tjetėr, atė tė Ukrainės. Por qė konflikti nė Ukrainė tė zbehjt dhe planet e Kremlinit nė atė vend tė ecnin ngadalė e nė mėnyrė tė sigurt, Moska kėrkoi ndihmėn e Nikolla Gruevskit. Duhej qė kryeministri i Maqedonisė tė radikalozonte dhunėn ndaj shqiptarėve me qėllim qė tė lindė njė konflikt i ri i pėrmasave europiane nė Ballkanin Perendimor. Nė kėtė rast Vladimir Putin do tė ishte i lirė tė lante hesapet me Ukrainėn Lindore e ndoshta edhe me Moldavinė kryeneēe, gjithnjė nė emėr tė filozofisė raciste “Aty ku ka rusė, ėshtė tokė ruse”.
Rolin e ndihmėsit tė presidentit rus, Vladimir Putin, deri tani e kishin marrė serbėt. Megjithatė politika serbe, e stėrvitur me adaptimin sipas konjukturave e gjithnjė nė dobi tė interesave tė saj kombėtare, u detyrua tė devijojė nga detyra e mėparshme pėr tė luajtur kartėn e destabilizimit tė rajonit. Megjithatė nuk mund tė besohet se Beogradi ėshtė shkėputur pėrfundimisht nga roli i tij destruktiv nė rajon. Mund tė mendohet se ėshtė njė tėrhqje taktike e Beogradit, pasiqė asgjė nuk ka ndryshar nė pėrpjekjet serbe pėr tė destabilizuar Bosnjė-Hercegovinėn dhe veriun e Kosovės.
Historikisht prezenca e Rusisė nė Ballkan ėshtė ruajtur nėpėrmjet konflikteve. Prandaj ajo e kėrkon me ngulm Kėtė shėrbim, madje e paguan sa frėngu pulėn, sidomos nė kėto kohė tė marshit tė saj nė Krime dhe nė territoret e tjera tė Ukrainės Lindore. Nikolla Gruevski ėshtė shfaqur si aleati dhe shėrbėtori kryesor i Vladimir Putin dhe politikės sė tij pansllaviste nė Europėn Lindore. Gruevski, qė me ardhjen e tij nė pushtet projektoi thellimin e konfliktit me shqiptarėt. Ai hoqi dorė nga zbatimi i Marrėveshjes sė Ohrit tė sponsorizuar nga NATO, Bashkimi Europian dhe SHBA-tė, ushqeu ndėr maqedonasit ndjenjėn e urrejtjes sė pandėrprerė kundėr shqiptarėve, ngriti mitet historike, tė cilat nuk kanė tė bėjnė aspak me identitetin e kryeministrit maqedonas dhe ndėrkohė realizoi e thelloi pėrēarjen e shqiptarėve, duke kėnaq egon pėr pushtet tė atyre “qė bėnė luftėn e vitit 1991”. Duke i pėrēarė, Nikolla Gruevski, i vu nė rrjesht e nė garė thuajse tė gjithė politikanėt shqiptarė, si Ali Ahmetin, edhe Menduh Thaēin. Si argument pėr kėtė do tė mjaftonte gara e tė dy kėtyre udhėheqėsve shqiptarė pėr tė bėrė koalicion qeverisės me Gruevskin dhe lėshimet qė ata i bėnė shefit tė qeverisė sė Shkupit, duke defaktorizuar rolin e shqiptarėve nė shtetin e Maqedonisė.
Pasi realizoi pėrēarjen brendashqiptare Gruevski vu nė rend tė ditės ushtrimin e hapur tė dhunės mbi shqiptarėt. Mė sė pari u shfrytėzua pėr kėtė mekanizmi I tė ashtuquajturės “drejtėsi”. Ndodhi njė krim i shėmtuar, nė tė cilin humbėn jetėn pesė tė rinj maqedonas. Rroftė sebepi dhe filloi gjuetia shtėpi mė shtėpi kundėr shqiptarėve. Ende pa u varrosur viktimat media dhe opinion maqedonas filloi tė ulurasė pėr “inkriminimin” e tė gjithė shqiptarėve. Mė pas Gruevski duhej tė “ zbulonte kriminelėt”, dhe piketoi gjashtė tė rinj shqiptarė, tė cilėt u akuzuan pėr krim tė rėndė pėr arėsye etnike. Skenari u ndėrtua me mjeshtri, me qėllim qė nė kėtė rast tė arriheshin dy objektiva: Sė pari qė kryeqytetet europiane tė bombardoheshin me propagandėn maqedonase kinse “shqiptarėt janė terroristė”, dhe, sė dyti, qė shqiptarėve autoktonė nė kėtė vend t’u jepej njė mėsim i mirė pėrmes dhunės sė gjyqėsisė, tė policisė dhe tė strukturave tė tjera tė shtetit tė Maqedonisė.
Tė gjashte tė rinjtė shqiptarė u dėnuan qė tė gjithė me burgim tė pėrjetshėm, pasiqė ata “kishin kryer krimin e vrasjes sė maqedonasve”. Edhe pse ata nuk njiheshin me njėri-tjetrin, edhe pse provat munguan pėr “tė vėrtetuar” fajėsinė e tyre, gjykata me gjyqtarė maqedonas u shqiptoi atyre i heqjen pėr jetė tė lirisė. Por nuk mjaftoi pėr Guevskin qė heqjen e lirisė sė pėrjtshme ta kufizonteme gjashtė shqiptarėt e akuzuar pėr vrasje. Ai dėshmoi mė katėr korrik se ngulmon pėr tė privuar lirinė./NewPrishtina.com/
comments powered by Disqus