Kufizimi forcės sė shtetit
Mr.Ali Hertica Me kalimin e shekujve, pėrmes revolucioneve popullore apo evoluimin e institucioneve pėrfaqėsuese si parlamentet, kanė zhvilluar kontrolla mė tė mėdha nė pushtet dhe njė ndarje mė tė madhe tė qeverisė nė degė tė pavarur.
Sipas kushtetutave tė pashkruara dhe tė shkruara, parlamenti do tė mund tė veproj nė mėnyrė tė njėanshme kundėr vullnetit tė popullit dhe nė vend tė kėsaj duhej pėr tė fituar miratimin nga parlamentet dhe t'i binden ligjit tė themeluar. Ky zhvillim gradual i kufizimeve kushtetuese pėr pushtetin shtetėror ndonjėherė ka ndodhur nė shoqėritė e nė kontinente tė tjera, por nė pėrgjithėsi shtetet kryesore tė Azisė, dhe Amerika. Eksperimenti modern e popullor i vetėqeverisjes, i cila filloi tė zgjerohet me shpejtėsi nė fund tė shekullit tė 18-tė, kishte pėr qėllim tė kufizojnė pushtetin shtetror pėrmes njerėzve dhe jo interesat e fisnikėrisė dhe zotėrinjėve. Populli, dikur si subjekt i kurorės me disa tė drejta, u bė qytetarė me tė drejta tė plota dhe tė barabarta, pavarėsisht nga klasa. Ku qeveria u bė instrument pėr realizimin e vullnetit tė popullit tė shprehur nėpėrmjet pėrfaqėsuesve tė tyre tė zgjedhur nė Kosovė, nga shkelja e tė drejtave themelore, e ndarė nė qeverinė dhe degė tė ndryshme qė nuk do tė kontrollojnė njėra -tjetren, duke parandaluar ēdo shkelje ku zgjerohet shumė pushtet tė abuzuar me autoritetin e saj nga liderėt kosovarė. Edhe pse nė Shtetet e Bashkuara kėtė ide tė vetėqeverisjes fillimisht aplikohej vetėm pėr meshkujt e bardhė me pronėn e mjaftueshme, dhe e bashkėjetuar me praktikėn e urryer tė skllavėrisė, me kalimin e kohės koncepti u zgjerua pėr mirėkuptim universal se qeveria duhet tė jetė e, nga, dhe pėr tė gjithė njerėzit.



Disa filozofė politikė kanė argumentuar se demokracia e drejtpėrdrejtė-nė tė cilen tė gjithė qytetarėt votojnė direkt nė ligjet dhe politikat e njė politike tė komunitetit-ėshtė forma ideale i qeverisjes. Demokracia direkte, megjithatė, ka provuar nė pėrgjithėsi jopraktika dhe ka pak shembuj tė saj nė histori. Edhe Athina e lashtė, vendosi nga njė kuvendi demokratik tė tė gjithė qytetarėve tė saj meshkuj, mbėshtetur nė zyrtarėt e zgjedhur nė njė farė mase, dhe nė fund tė fundit nuk arriti tė ruajė pavarėsinė e tij nė njė rajon armiqėsor. Politikat themelore tė komunave tė vogla qė janė tė vendosur, gjithashtu shėrbejnė si mekanizma pėr zgjedhjen e zyrtarėve pėrfaqėsuese. Nė mėnyrė tė ngjashme, nė kuadėr tė shoqatave lokale dhe sindikatave, anėtarėt zgjedhin zyrtarėt dhe komitetet pėr tė kryer vendimet e tyre. Nė tė vėrtetė, ndėrsa disa vendime mund ose edhe duhet tė bėhet me referendum (tė gjithė qytetarėt tė votojnė mbi njė ēėshtje tė caktuar), disa grupe tė konsiderueshme e qytetarėve kanė qenė nė gjendje pėr tė kryer punėt e tyre vetėm nė bazė tė demokracisė direkte.



Themeluesit amerikanė ishin thellėsisht skeptik pėr sundimin e drejtpėrdrejtė popullor te demokracia pėrfaqėsuese, tė argumentuara nė atė, qė ishte shumė mė superiore se sa tampon qė u krijua nė mes tė njerėzve dhe politikės sė shtetit tė lejuara pėr reflektim, debati i arsyetuar mes pozicioneve tė ndryshme, dhe kompromisit midis interesave tė kundėrta. Demokracia direkte do tė thoshte potenciali i tiranisė sė shumicės mbi pakicėn, apo mė keq, e drejta e grumbullimit, pa asnjė pėrmbajtje tė impulseve tė njohura apo keqpėrdorim tė pushtetit. Sot, demokracia ėshtė kuptuar pėrgjithėsisht si njė sistem i institucioneve tė zgjedhura lirisht pėrfaqėsuese me limitet kushtetuese.
comments powered by Disqus