Legjitimiteti i autoritetit Politikė
Ali Hertica Koncepti normativ i legjitimitetit politikė ėshtė parė shpesh lidhur me justifikimin e autoritetit tė politikės kosovare


Pėr tė bėrė kuptim tė kėtij interpretimi tė legjitimitetit, autoriteti duhet tė kuptohet si njė koncept i veēantė. Kjo pikėpamje nėnkupton se autoriteti de facto de mund tė ekzistojė pa qenė tė ligjshėm. Mendimtari Locke ka paraqitur njė interpretim tė tillė tė legjitimitetit ne njė gjendje tė natyrės nė tė cilin tė gjithė individėt janė njėsoj tė lirė nė kuptimin qė ata posedojnė autoritet tė barabartė politik. Njė shtet i sė drejtės sė barabartė, tė gjithė politikėbersit tė manifestohen nė gjendje tė natyrės, nuk ėshtė mjaft specifike pėr tė sunduar njė shoqėri dhe nuk mundė tė zbatojė vetė kur shkelen. Zgjidhja e kėtij problemi ėshtė njė kontratė shoqėrore qė transferon autoritetin politikė nė njė shtet civil qė mund tė realizojė dhe sigurojė ligjin natyror. Sipas Locke, ėshtė nė kundėrshtim me paraardhėsit tė tij Hobbesin,ku kontratat sociale nė kėtė mėnyrė nuk krijon autoritet politikė. Autoriteti politikė ėshtė i mishėruar nė individė dhe ekziston nė gjendjen e natyrės. Kontrata shoqėrore transferon autoritetin nė shtetin e natyrės nė njė organ tė veēantė politikė. Ndėrsa autoriteti politikė nė kėtė mėnyrė para-ekziston nė gjendjen e natyrės, legjitimiteti ėshtė njė koncept qė ėshtė specifik pėr shtetin civil. Sepse kriteri i legjitimitetit qė Locke ėshtė historike, megjithatė, ajo qė ka rėndėsi si autoritet legjitim mbetet e lidhur me gjendjen e natyrės. Legjitimiteti i pushtetit politikė nė shtetin civil varet, sipas Locke, nėse transferimi i autoritetit ka ndodhur nė rrugėn e drejtė. Nė mėnyrė tė veēantė, kjo varet nga pėlqimi individėve: "Askush nuk mund tė vihet nga kjo pasuri dhe i nėnshtrohen pushtetit politikė tė njė tjetėr pa pėlqimin e tij" Ēdokush qė e ka dhėnė pėlqimin e tyre shprehin ose tė heshtur tė kontratės sociale ėshtė i detyruar t'i bindet ligjeve tė njė shteti pėr .Locke kupton kriterin e miratimit pėr tė aplikuar jo vetėm pėr institucionalizimin origjinal tė njė autoriteti-ēfarė politike ku Rawls e quan "pėlqimin me origjinė". Kjo gjithashtu vlen edhe pėr vlerėsimin e vazhdueshėm tė performancės sė njė politike tė regjimit ku Rawls e quan kėtė "pėlqim tė bashkuar". Ky kriter i legjitimitetit ėshtė negativ ajo ofron njė llogari , kur autoriteti efektiv pushon tė jet legjitim. Sipas kėsaj llogarie, nėse njė regjim aktual politikė ėshtė legjitim kthehet dhe respekton kufizimet e ligjit natyror. Kur njė autoritet politikė tejkalon kufijt e ligjit natyror, ajo pushon tė jetė e ligjshme dhe, pėr kėtė arsye, nuk ka mė njė detyrim pėr tė zbatuar tė gjitha urdhėrimet e tij. Pėr Locke ėshrė ndryshe pėr autoritetin e Hobbes ku politika nė kėtė mėnyrė nuk ėshtė absolute. Nė fakt, autoriteti absolut politikė ėshtė domosdoshmėrisht e paligjshme sepse pezullon ligjin natyror. Letėrsia bashkėkohore ka zhvilluar idet e Locke-sė nė disa mėnyra. John Simmons (2001) bėn njė dallim ndėrmjet arsyetimin moral tė autoritetit dhe shteti tė tij politikė tė legjitimitetit politikė tė njė veēantie tė realizuar historikish. Sipas Simmons, autoriteti i shtetit varet nga defensibiliteti moral, ku duhet tė tregohen suksesese tė njė shteti qė ėshtė moralisht i mirė. Nėse janė apo jo ai ka njė detyrim pėr tė zbatuar tė gjitha urdhėrimet e veēanta tė shtetit ku varet nga pėlqimi aktuale . Simmons nė mėnyrė eksplicite mbron kėtė pikėpamje ku Lockean ėshtė kundėr kantian dhe alternativave e Rawlsian. Ai argumenton se kjo e fundit ėshtė gabimisht me turbullira dhe dallimin nė mes tė krijimit legjitimitetin e autoritetit tė njė shteti tė veēantė dhe krijimin e tė cilit autoriteti i saj politikė ėshtė i justifikuar moralisht.
comments powered by Disqus