Infeksionet ushqimore te fėmijėt janė mė tė shpeshta nė verė
Ndodhin edhe pėr shkak tė rritjes sė temperaturave, por fatmirėsisht nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve nuk kanė pasoja tė rėnda. Bėni kujdes me produktet e bėra nė shtėpi.
Piknik veror, dreka nėpėr plazhe, panine me vete nė ēantė pėr ekskursionet e ditės. Kjo ėshtė e bukura e stinės sė verės, por duhet tė keni kujdes me pėrgatitjen dhe ruajtjen e ushqimeve. Me tė nxehtin shtohen infeksionet ushqimore, sidomos te fėmijėt. Kėtė e theksojnė edhe ekspertėt, sipas tė cilėve ushqimet mė problematike janė ato industriale dhe tė bėra nė shtėpi, por nuk pėrjashtohen edhe mjalti, ose frutat e konservuara.

Rreziqet

Fėmijėt, nė veēanti ata nėn moshėn 6 vjeē, janė mė tė rrezikuar se tė rriturit nga infeksionet ushqimore, sepse mbrojtjet e tyre imunitare nuk janė forcuar plotėsisht. Pėr ta kontakti me bakteret ose viruset e pranishme tek ushqimet mund tė jetė i rrezikshėm dhe tė shkaktojė njė infeksion qė fatmirėsisht pothuajse gjithmonė zgjidhet lehtė, pa shumė komplikime. Kėshtu, pėr tė mos i prishur pushimet duhet tė dini se cilat janė burimet mė tė zakonshme tė “takimeve tė kėqija”: “Duhet theksuar se prania e mikroorganizmave tė rrezikshėm nuk ėshtė gjithmonė e dukshme. Njė ushqim i infektuar mund tė ketė tė njėjtat karakteristika nė aromė, ngjyrė, shije. Tė konsumosh njė ushqim vetėm se ka njė pamje tė bukur nuk ėshtė garanci e ushqimit tė shėndetshėm dhe gjithashtu nuk mjafton pėr tė shmangur rrezikun e infeksioneve”, thotė njė pediatre. Pėr tė ulur rrezikun e prekjes nga infeksionet duhen ndjekur njė sėrė rregullash.

Rregulli numėr njė: lani duart para se tė konsumoni ēfarėdo lloj ushqimi. Njė nga format mė tė zakonshme tė marrjes sė mikrobeve ėshtė pikėrisht papastėrtia e duarve tė personit qė i pėrgatit kėto ushqime ose kontakti me sipėrfaqen e punės dhe me enėt e palara. Pėr shmangien e ēdo lloj rreziku ushqimet duhen gatuar mirė, nė mėnyrė qė edhe pjesėt e brendshme tė arrijnė njė temperaturė 70ŗC dhe tė konsumohen menjėherė pas zierjes, pa u ftohur. “Nėse gatuajmė diēka nė shtėpi dhe nuk e konsumojmė nė moment, duhet ta ruajmė nė frigorifer, ose nėse keni parashikuar qė ta konsumoni pėr njė periudhė tė gjatė, atėherė futeni nė ngrirje dhe merrni pjesė, pjesė sa dėshironi tė hani. Kur ushqimet e gatshme ngrohen, duhen konsumuar shpejt dhe kur janė tė nxehta madje. Kėtė periudhė duhet tė zgjidhni ushqime qė kanė pėrbėrės tė padėmshėm. I tillė ėshtė qumėshti i pasterizuar, qė u reziston temperaturave tė larta nėse mbahet nė frigorifer. Kur tė udhėtoni pini gjithnjė ujė shisheje dhe sigurohuni qė tapa tė jetė e mbyllur hermetikisht para hapjes”, shpjegon pediatrja.

Infeksionet

Edhe njė herė theksi vihet te produktet e bėra nė shtėpi, sepse ėshtė mė e lehtė tė harrohet ndonjė nga rregullat e lartpėrmendura pėr pėrgatitjen e ushqimeve tė ndryshme. Po ashtu duhet tė tregoni kujdes edhe pėr ushqimet e blera te shitėsit ambulantė, ose kioskat e hapura, sepse insektet, brejtėsit dhe gjallesat e tjera mund t’i infektojnė ato, prandaj duhet tė siguroheni qė ushqimet nuk janė tė ekspozuara ndaj kėtij rreziku.

Fatmirėsisht infeksionet ushqimore, edhe ato mė tė zakonshmet gjatė verės, janė tė lehta dhe nuk shkaktojnė probleme serioze; nė kėtė rast vlen tė pėrmendet pėr shembull infeksioni i stafilokokut, njė nga mė tė pėrhapurit, qė zakonisht ka njė inkubacion tė shkurtėr, pak orė, vetėm pėr pak kohė dhe zgjidhet brenda 24-48 orėve. Shenja e parė ėshtė diarreja. E njėjta gjė ndodh edhe nė rastin e njė infeksioni tjetėr te fėmijėt, ajo e rotavirus: nė kėtė rast, pėrveē diarresė, pacienti ka dhimbje barku dhe tė vjella, qė shfaqen 5-6 ditė pas kontaktit me virusin dhe simptomat vazhdojnė 3-7 ditė tė tjera. “Nė tė dyja rastet nuk nevojiten barna specifike, sepse duke i eliminuar lėngjet pėrmes diarresė, organizmi ēlirohet nga agjenti infektues”, thotė pediatrja. “E rėndėsishme ėshtė hidratimi i fėmijės, duke i rikthyer sasinė e duhur tė lėngjeve nė trup dhe tė kripėrave minerale tė humbura, sidomos kur diarreja dhe tė vjellat janė tė shpeshta dhe tė bollshme”. Infeksioni nga i cili duhet tė keni shumė frikė ėshtė botulizmi: shfaqet me vėshtirėsi nė tė folur dhe tė parė, lėngėzim tė gojės, dobėsi muskulore dhe nėse nuk trajtohet mund tė japė paralizė progresive, vėshtirėsi nė frymėmarrje dhe mund tė ēojė deri nė vdekje. Shkaktohet nga toksina botulinike e prodhuar nga “Clostridium botulinum”, njė bakter qė gjendet kryesisht te produktet e konservuara tė shtėpisė ose tė ruajtura gjatė. Bėni kujdes me turshitė e bėra vetė, kompostot dhe reēelet. Duhet tė jenė tė pėrgatitur nė mėnyrėn e duhur dhe tė jenė respektuar tė gjitha kushtet higjienike, nga sterilizimi i enėve te mbajtėset prej qelqi me kapak.
comments powered by Disqus